Žmogus kuris turi ego, mechanizmą kuris nuolatos skirsto , sintetina
informaciją, sudėlioja ją į tam tikras "dėžes", surūšiuoja ir
suplanuoja viską, tiek jausmus, tiek mintis kurias galvosi, minčių dialogus, santykį
su praeitimi ateitimi dabartimi ir t.t. ir t.t.
Toks žmogus nuolat sintetina informaciją, nuolat skirsto žmones į "dėžes" nusprendžia kokie jie yra, skirsto situacijas į "dėžes", viską. Tokiu būdu ego bando suvokti pasaulį ir tokiu būdu jis nesąmoningai nukreipia save tam tikram keliui, mąstymo tipui.
Tarkim toks žmogus susitinką kitą asmenį, jis bando išsiaiškinti ar tas žmogus jam tinka, pokalbiai, pasimatymai, potyriai ir t.t. Nuo pat pirmos akimirkos ego pradeda sintetinti informaciją apie tą žmogų, taip susikurdamas iliuzinį paveikslą, kuris jo manymu atspindi jį.
Ir taip kitas žmogus tampa tiktai iliuziniu paveikslu galvoje, ego pradeda matyti tai ką nori matyti, svarbiausia jo užduotis nuspręsti koks yra žmogus bet kokia kaina, net jeigu jis ir klystų.
Todėl jis niekuomet neturi santykių su kitu žmogumi, jis turi santykį su savo susikurtu iliuziniu paveikslu, suvokimu. Dažnai egoistinę "meilę" jaučiantys asmenys net nemato kito trūkumų, ar neigiamo jo poveikio. Iš šono žmogui ganėtinai aišku, jog tas asmuo išnaudoja kitą, kiauliškai elgiasi, tačiau tam kuris yra "apsvaigęs" nieko negali pasakyti, jis būna tiesiog aklas.
Taip pat yra ir realybėje, žmogus mato ją kaip nori matyti, kokia tiki, kad ji yra. Be to netikėjimas- tėra tikėjimas kažkuo kitu, nuomonė yra tikėjimas, neigimas yra tikėjimas kažkuo kitu.
Todėl pats žmogus tėra savo ego įkaitas, jis nemato kokia realybė iš tiesų yra, kokie žmonės iš tiesų yra, jis mato tik savo suvokimą apie realybę, ir savo suvokimą apie kitus. Taip pat sukuria santykius ne su kitais žmonėmis bet su savo iliuziniu jų paveikslu.
Toks žmogus nuolat sintetina informaciją, nuolat skirsto žmones į "dėžes" nusprendžia kokie jie yra, skirsto situacijas į "dėžes", viską. Tokiu būdu ego bando suvokti pasaulį ir tokiu būdu jis nesąmoningai nukreipia save tam tikram keliui, mąstymo tipui.
Tarkim toks žmogus susitinką kitą asmenį, jis bando išsiaiškinti ar tas žmogus jam tinka, pokalbiai, pasimatymai, potyriai ir t.t. Nuo pat pirmos akimirkos ego pradeda sintetinti informaciją apie tą žmogų, taip susikurdamas iliuzinį paveikslą, kuris jo manymu atspindi jį.
Ir taip kitas žmogus tampa tiktai iliuziniu paveikslu galvoje, ego pradeda matyti tai ką nori matyti, svarbiausia jo užduotis nuspręsti koks yra žmogus bet kokia kaina, net jeigu jis ir klystų.
Todėl jis niekuomet neturi santykių su kitu žmogumi, jis turi santykį su savo susikurtu iliuziniu paveikslu, suvokimu. Dažnai egoistinę "meilę" jaučiantys asmenys net nemato kito trūkumų, ar neigiamo jo poveikio. Iš šono žmogui ganėtinai aišku, jog tas asmuo išnaudoja kitą, kiauliškai elgiasi, tačiau tam kuris yra "apsvaigęs" nieko negali pasakyti, jis būna tiesiog aklas.
Taip pat yra ir realybėje, žmogus mato ją kaip nori matyti, kokia tiki, kad ji yra. Be to netikėjimas- tėra tikėjimas kažkuo kitu, nuomonė yra tikėjimas, neigimas yra tikėjimas kažkuo kitu.
Todėl pats žmogus tėra savo ego įkaitas, jis nemato kokia realybė iš tiesų yra, kokie žmonės iš tiesų yra, jis mato tik savo suvokimą apie realybę, ir savo suvokimą apie kitus. Taip pat sukuria santykius ne su kitais žmonėmis bet su savo iliuziniu jų paveikslu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą